Fransas Timmermansas buvo išrinktas šešis kartus į Nyderlandų parlamentą kaip Partij van de Arbeid partijos narys (Nyderlandų darbo partija), kuriame dirbo nuo 1998 m. iki 2007 m. ir nuo 2010 m. iki 2012 m. Nuo 2012 m. iki 2014 m. dirbo Nyderlandų užsienio reikalų ministru ir nuo 2007 m. iki 2010 m. Europos reikalų ministru.
2014 m. lapkričio mėn. Fransas tapo pirmuoju Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju. Būdamas vyriausiu socialdemokratu institucijoje, jis yra atsakingas už geresnį reglamentavimą, tarpinstitucinius santykius, teisinės valstybės principą, pagrindinių teisių ir tvarumo chartiją. Fransas glaudžiai bendradarbiauja su savo septyniais kolegomis, ESP komisarais, ir su Europos Parlamento socialistų ir demokratų EP nariais bei Europos Tarybos ESP ministrais pirmininkais.
Per ketverius metus Europos Komisijoje Fransas vadovavo ES darbui, susijusiam su tvarumu, ir buvo atsakingas už ambicingo žiedinės ekonomikos strategijos ir pirmosios pasaulinės plataus masto plastikų strategijos priėmimą. Jis taip pat dalyvavo ES derybose dėl JT 2030 m. Tvaraus vystymosi tikslų, jų priėmimo ir įgyvendinimo. Neseniai Europos Parlamentas balsavo dėl Franso pasiūlyto įstatymo dėl taršos stabdymo ir vienkartinių plastikinių daiktų panaikinimo ar ženklaus sumažinimo. Jis taip pat sprendė tarptautinį klausimą dėl taršos plastiku Niujorke pristatydamas Komisijos pasiūlymus kitoms Jungtinių Tautų šalims ir skatindamas jas siekti Europos tikslų.
Fransas tvirtai tiki lyčių lygybe ir socialiniu teisingumu. Jis pasiūlė įstatymą, kuriuo siekiama gerinti visų ES valstybių narių tėvystės, motinystės ir globėjų atostogas, siekdamas palaikyti lyčių lygybę darbo vietoje ir šeimos gyvenime. Jis tvirtai pasisakė už tai, kad būtų panaikintas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, išaugtų moterų skaičius profesionalaus ir politinio vadovavimo pareigose, ir jis yra tvirtas Stambulo konvencijos, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris, gynėjas. Jis yra aktyvus kovos su diskriminacija šalininkas, kovojantis su bet kokių formų ekstremizmu ir rasizmu, pirmiausia koordinuodamas Komisijos darbą kovojant su neapykanta prieš musulmonus ir antisemitizmu.
Fransas yra aistringas ir tvirtas Europos pagrindinių vertybių gynėjas, ir jis ypač aktyviai gina teisinės valstybės principą, kai tam tikros nacionalinės vyriausybės bruka autoritarines tendencijas. Labiausiai jis gynė Lenkijos teismų nepriklausomybę nuo pernelyg didelės valdžios įtakos, neseniai užtikrindamas Europos Teisingumo Teismo laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias Aukščiausiojo Teismo teisėjų atsikratymui.
Fransas taip pat prižiūrėjo Komisijos pastangas kurti ES demokratinius pokyčius, didinant piliečių dalyvavimą ir užtikrinant didesnį ES politikos formavimo skaidrumą, atveriant kiekvieną proceso etapą ir taip užtikrinant, kad visuomenė būtų įtraukta, o visos politikos būtų pagrįstos.
Prieš pradėdamas politiko kelią, Fransas pirmiausia dirbo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijoje, kur 1990 m. buvo paskirtas Nyderlandų ambasados Maskvoje generalinio sekretoriaus pavaduotoju, o 1993 m. grįžo į ministeriją. Tuomet jis dirbo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo tautinių mažumų komisaro Max van der Stoel vyresniuoju patarėju ir privačiu sekretoriumi.
Fransas yra vedęs ir turi keturis vaikus. Jis gimė 1961 m. ir yra kilęs iš Heerlen, Limburgo regiono Nyderlanduose. Jo seneliai buvo angliakasiai, o jo tėvas buvo karo policininkas. Kai jo motina ištekėjo, pagal tuometinę Nyderlandų teisę ji buvo priversta atsisakyti savo darbo. Tai buvo vienas iš ankstyvų patyrimų, skatinančių Fransą kelti klausimus dėl nelygybės visuomenėje ir kovoti už moterų teises visą savo politinę karjerą.